Tyrimai ​

Nuolatinių studentų iš užsienio studijų pradžios Vilniaus universitete (VU) bei Kauno technologijos universitete (KTU) patirtys ​

Tyrimas atliktas 2021 m. kovo 5–21 d. laikotarpiu bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybe. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti studentų problemas nuotolinių studijų laikotarpiu ir išsiaiškinti veiksnius, apsunkinančius integraciją į akademinę bendruomenę. Apie 40 % studentų teigė, kad pradėjus studijuoti Universitetas nesuteikė pakankamai informacijos su studijomis susijusiais klausimais.

Tik 23% atsakiusiųjų minėjo, jog sulaukė pagalbos iš universiteto susidūrus su dalykinių žinių trūkumu studijų pradžioje. Likusi dalis bando žinių trūkumą pašalinti patys. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad iki 40% studentų patiria sunkumus suprantant dėstytojus arba mano, kad jų studijuojami dalykai yra parengti paviršutiniškai. Plačiau apie tyrimą galima rasti čia.

Full-time international students' experiences of arriving, studying, living in Lithuania: the perspective of students, experts and stakeholders ​

Tyrimas atliktas 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu, siekiant išsiaiškinti užsienio studentų, atvykusių studijuoti visam studijų laikotarpiui Lietuvoje, neigiamas patirtis ir jiems kylančius sunkumus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog šie studentai turi daug neigiamų patirčių atvykstant į Lietuvą, nes nėra laikomi lygiaverčiais šalies gyventojais, o integracija (tiek kultūrine, tiek universitetine) turi rūpintis patys dėl nepakankamos pagalbos iš Universiteto.

Universitete yra išskirtos dvi studijuojančių bendruomenės: vietinių ir užsienio studentų. Jos negauna pakankamai progų bendrauti tarpusavyje, dėl ko yra matoma aiški atskirtis tarp šių bendruomenių tiek ir informacijos iš Universiteto, tiek galimybių prisijungti prie vykdomų veiklų prasme. Pagrindinės problemos užsienio studentams yra susijusios su ilgu ir komplikuotu migracijos procesu Lietuvoje bei nelygiavertiška sveikatos apsaugos sistema. Plačiau apie tyrimą galima rasti čia.

Studentų praktikų vykdymo ir kokybės užtikrinimo universitete bei už jo ribų tyrimas ​

Tyrimas atliktas 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 2021 m lapkričio 24 d. laikotarpiu. Atliekant tyrimą buvo siekiama apžvelgti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų praktikų organizavimo problemas bei išsiaiškinti galimybes ir kylančius sunkumus studentų atliekamų praktikų kokybės užtikrinimui bei priežiūrai.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog praktikos vietose nėra išnaudojamos bendradarbiavimo su aukštojo mokslo sektoriumi galimybės ir tik nedidelės studentų dalies atliekama praktika remiasi naujų kompetencijų ir sprendimų įnešimu į praktikos instituciją. Taip pat matoma, jog praktikos proceso eigoje skiriama per mažai dėmesio studento paruošimui atlikti praktiką, o praktikos vertinimas priklauso ne nuo atliktų užduočių ir veiklos pobūdžio, o nuo studento paruoštos ataskaitos, kursinio ar baigiamojo darbo. Toks vertinimas gali parodyti ne įgytas praktines, o teorines dalyko žinias. Plačiau apie tyrimą galima rasti čia.

Studentų mokslinės veiklos tyrimas ​

Tyrimas atliktas 2021 m. liepos–gruodžio mėn. Tyrimo tikslas – apžvelgti studentų mokslinės veiklos situaciją Lietuvos universitetuose bei įvardinti, kodėl studentai (ne)įsitraukia į mokslinę veiklą, kokiomis formomis jie gali įsitraukti ir kaip ši veikla stebima Lietuvos universitetuose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog negalima tiksliai apibrėžti, kiek studentų atlieka mokslinę veiklą bei kokių priemonių reikėtų imtis padėties vertinimui dėl netikslaus studentų mokslinės veiklos sąvokos apibrėžimo.

Matoma, jog studentai neįsitraukia į mokslinę veiklą dėl laiko trūkumo, motyvacijos stokos ar dėl nusistatymo, jog neturi pakankamai žinių apie tam tikrą sritį. Taip pat tik maža dalis bakalauro ar magistro studentų publikuoja savo darbus, o ir iš universitetų perspektyvos trūksta papildomo paskatinimo užsiimti moksline veikla. Opiausia pastebėta problema buvo ta, jog nei universitetai (tik 3 iš 10), nei valstybės institucijos nevykdo studentų mokslinės veiklos monitoringo, o tai lemia, jog Lietuvoje nėra tyrimų studentų mokslinės veiklos tematika. Plačiau apie tyrimą galima rasti čia.

Savanoriškos studentų mokslinės veiklos tyrimas ​

Remiantis anksčiau atliktu studentų mokslinės veiklos tyrimu, buvo atliekamas tyrimas, skirtas apžvelgti, kas paskatintų studentus įsitraukti į savanorišką mokslinę veiklą. Ši veikla apibūdinama kaip „asmens, studijuojančio aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje, veikla, apimanti mokslinių žinių kūrimą ir / arba akademinį tobulėjimą, kūrybinę veiklą, kuri vyksta laisvu nuo studijų laiku (po užsiėmimų, atostogų metu)".

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog studentai yra labiau linkę įsitraukti į mokslinę veiklą tuomet, kai gerai vertina savo studijas ir mokymosi pasiekimus. Tyrime pastebėta, jog studentai neįsitraukia į savanorišką mokslinę veiklą, nes nežino, kur reikėtų kreiptis norint įsitraukt, kur galėtų tokią veiklą atlikti. Verta paminėti, jog, nors finansinė paskata tyrime statistiškai nebuvo reikšminga, dauguma respondentų palaikytų finansinės paskatos atliekantiems savanorišką mokslinę veiklą teikimo idėją, o tai galimai sumažintų laiko ar motyvacijos trūkumo atsiradimą, nes šiuo atveju studentams nereikėtų ieškotis papildomo darbo. Plačiau apie tyrimą galima rasti čia.

Socialinės dimensijos priemonių ir jų grupių apžvalga ​

Tyrimas parengtas 2021 m. rudens semestro metu. Tyrimas pirmą kartą lietuviškai apžvelgia ir aptaria Europos aukštojo mokslo erdvėje dažniausiai minimus aukštojo mokslo prieinamumo planus.

Remiantis esamų planų suformuluota praktika, pasiūloma ir suformuluojama metodika apibrėžti socialiai pažeidžiamų grupių patiriamus barjerus dalyvaujant aukštajame moksle. Šie barjerai plačiau aptariami ir susiejami su socialinės paramos priemonių bendraisiais bruožais bei egzistuojančiais lietuviškai atitikmenimis.

Plačiau apie tyrimą galima rasti čia.

Socialinės dimensijos priemonių apžvalga: ką gali pasakyti studentai? ​

Tyrimas parengtas 2022 m. pavasario semestro metu. Šiuo tyrimu pateikiama tolimesnė anksčiau pristatytų studentų patiriamų barjerų ir priemonių grupių analizė. Tyrimu įgyvendintos žvalgybinės focus grupės, skirtos pateikti pavyzdžius apibendrinant ir tikslinant socialiai pažeidžiamų asmenų patiriamus barjerus.

Taip pat apžvelgiami panašūs platesnio masto tyrimai, kurių metodika remiantis galima parengti duomenimis ir analize pagrįstus sprendimus rengiant aukštojo mokslo prieinamumo planus. Nuoroda į tyrimą.

Pirmakursių integracijos į universitetą tyrimas ​

VU SA atliko pirmakursių integracijos tyrimą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti VU bei VU SA vykdomų veiklų efektyvumą ir įsitraukimą į sėkmingą pirmakursių integracijos procesą. Tyrimo apklausoje iš viso dalyvavo 825 studentai, iš kurių 61 užsienio studentas. Iš apklausą užpildžiusių pirmakursių atsakymų galima daryti išvadą, kad pirmąją studijų savaitę daugiausiai pirmakursių dalyvauja padalinyje organizuojamuose renginiuose bei kuratorių susitikimuose su savo studijų programos grupėmis.

Taip pat dauguma respondentų teigė, kad Integracijos festivalio metu vykusi Kontaktų mugė labiausiai padėjo pažinti Universitetą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma respondentų žino pagrindines VU akademinės etikos normas bei mano, kad jų kurse vyrauja gera atmosfera ir žino, kaip sudaryta jų studijų programa.

Plačiau apie tyrimą galima skaityti čia, o su tyrimo rezultatais susipažinti čia